Vilniaus kogeneracinė jėgainė pripažinta saugiausia darbo vieta

Vilniaus kogeneracinė jėgainė SDG organizuotame 2026 metų konkurse „Saugiausia darbo vieta“ užėmė pirmąją vietą tarp jame dalyvavusių įmonių. Bendrovė įvertinta už 2025–2026 metais įgyvendintą transporto, krovos ir iškrovimo procesų saugos projektą, sujungusį darbuotojų mokymą, vizualinę komunikaciją, procesų stebėseną realiuoju laiku ir dirbtinio intelekto sprendimus. 

Vilniaus kogeneracinės jėgainės teritorijoje kasdien juda sunkiasvorės transporto priemonės, vykdomi atliekų ir biokuro iškrovimo, pelenų bei šlako pakrovimo darbai. Šiuose procesuose dalyvauja skirtingų įmonių ir šalių atstovai, todėl vien rašytinių taisyklių ar vienkartinio instruktavimo nepakanka. 

Siekiant rizikas valdyti viso proceso metu, jėgainėje sukurta tarpusavyje susieta saugos sistema. Ją sudaro konkrečioms darbo situacijoms pritaikytas ženklinimas, instruktažiniai vaizdo įrašai vežėjams, tiesioginė pavojingų procesų stebėsena iš valdymo pultų ir vaizdo kamerų duomenų analizė pasitelkiant dirbtinį intelektą. 

„Didžiausia šio projekto vertė yra ne pavienės priemonės, o jų visuma. Vežėjai iš anksto supažindinami su saugia darbų atlikimo tvarka, darbo vietoje gauna aiškią vaizdinę informaciją, o pavojingi procesai yra stebimi ir analizuojami. Tai leidžia rizikingą elgesį pastebėti bei koreguoti anksčiau, negu jis tampa incidento priežastimi“, – sako Vilniaus kogeneracinės jėgainės vadovas Mantas Burokas. 

Saugos reikalavimai pateikiami ten, kur priimami sprendimai 

Įgyvendinant projektą atnaujintas saugos ženklinimas pagrindinėse transporto judėjimo, krovos ir iškrovimo vietose: nuo įvažiavimo į jėgainės teritoriją iki konkrečių darbų zonų. Ženklų dydis, vieta ir pateikimo forma parinkti taip, kad informacija būtų aiškiai matoma ir iš sunkvežimio kabinos. 

Vaizdiniai sprendimai neapsiriboja standartiniais įspėjamaisiais ženklais. Juose parodomi konkrečioje vietoje kylantys pavojai, būtini veiksmai ir galimos saugos reikalavimų nesilaikymo pasekmės. Tokia informacijos forma padeda greitai suprasti reikalavimus ir mažina kalbos barjero įtaką. 

Vežėjams taip pat parengti trys instruktažiniai vaizdo įrašai, skirti atliekų pristatymo ir iškrovimo, biokuro pristatymo ir iškrovimo bei pelenų ir šlako pakrovimo ir išvežimo procesams. Juose nuosekliai parodomas visas vežėjo kelias jėgainės teritorijoje: nuo registracijos ir transporto priemonės svėrimo iki saugaus darbų atlikimo bei išvykimo. 

Nuo reagavimo į incidentus – prie išankstinės prevencijos 

Vaizdo kamerų sistema suteikia galimybę valdymo pulto darbuotojams tiesiogiai stebėti pavojingus iškrovimo procesus. Pastebėjus nesaugų veiksmą, nukrypimą nuo nustatytos tvarkos ar kitą pavojingą situaciją, galima reaguoti nedelsiant. 

Biokuro iškrovimo vietose papildomai naudojama dirbtinio intelekto vaizdo analitika. Sistema padeda nustatyti iš anksto apibrėžtus atvejus, kai vežėjų veiksmai gali neatitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Kiekvieną užfiksuotą atvejį peržiūri ir pagal faktines aplinkybes įvertina atsakingi darbuotojai. 

Kaupiami duomenys leidžia nustatyti dažniausiai pasikartojančius nesaugius veiksmus, rizikingiausias vietas ir procesų etapus, kuriuose reikalingas papildomas dėmesys. Remiantis šiomis įžvalgomis tikslinamas instruktažų turinys, keičiamos ženklų vietos ir informacinės žinutės, tobulinamas eismo organizavimas bei planuojamos papildomos techninės ir organizacinės priemonės. 

Taip sukurta nuosekli prevencijos grandinė: informuoti, parodyti, priminti darbo vietoje, stebėti, įvertinti ir tobulinti. 

Saugumas – kasdienės veiklos dalis 

Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje darbuotojų sauga ir sveikata valdoma kaip vientisa prevencijos sistema. Ji apima skaitmeninius procesų valdymo įrankius, darbo vietų patikrinimus, vadovų saugos apėjimus, praktinius mokymus, darbuotojų įtraukimą ir technines rizikos mažinimo priemones. 

Jėgainėje pasiektas ir 700 saugių dienų be nelaimingų atsitikimų rodiklis. Jis atspindi kasdienius darbuotojų sprendimus, gebėjimą pastebėti rizikas, rūpinimąsi kolegomis ir nuoseklų saugaus darbo principų laikymąsi. 

„Pirmoji vieta konkurse yra visos komandos darbo įvertinimas. Saugos kultūrą kuria ne vien taisyklės ar technologijos. Ją kuria žmonės, kurie pastebi pavojų, apie jį praneša, siūlo sprendimus ir savo elgesiu prisideda prie saugesnės aplinkos. Mūsų tikslas – kad kiekvienas žmogus po darbo saugiai grįžtų namo“, – pabrėžia Mantas Burokas.