Atlikus Vilniaus kogeneracinės jėgainės poveikio aplinkai vertinimą nenustatytas ribojantis poveikis aplinkai, atskiriems aplinkos komponentams ir visuomenės sveikatai:
- Nenumatoma tarša į paviršinius ar gruntinius vandenis, dirvožemį ar žemės gelmes;
- Apskaičiuotos aplinkos oro taršos emisijos neviršija nustatytų ribinių verčių už jėgainės teritorijos ribų;
- Apskaičiuoti prognozuojami triukšmo lygiai ties artimiausia gyvenamąja aplinka ir už jėgainės teritorijų ribų visais paros laikotarpiais neviršija nustatytų ribinių verčių;
- Aptarnaujančiam transportui organizuojant eismą Dubliškių, Paneriškių ir Jočionių gatvėmis, įvertinus esamus transporto srautus ir įrengus triukšmo mažinimo priemones, veiklą aptarnaujančio transporto keliamas triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje neviršys visuomenės sveikatos saugos teisės aktų nustatytų ribinių verčių;
- Kvapų koncentracijos aplinkos ore valandos vidurkio intervale nesieks ribinės vertės ir kvapas nebus juntamas;
- Teritorija, kurioje planuojama Vilniaus kogeneracinė jėgainė, nepatenka į saugomų ar kultūros paveldo teritorijų ribas ir atitinka galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ir šilumos ūkio specialiojo plano sprendinius.
- Atsižvelgiant į atlikto poveikio aplinkai vertinimo rezultatus planuojamos ūkinės veiklos vystymas poveikio aplinkai aspektu yra galimas. Vilniaus kogeneracinės jėgainės veiklą leistina yra pripažinusi Aplinkos apsaugos agentūra (AAA).
Degimo produktų išmetimai bus mažesni arba atitiks ES leistinas normatyvas, tarptautines konvencijas, ribojančias aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, bei kitus reikalavimus. Didžiausios galimos koncentracijos bus jėgainės teritorijoje, o didesniu atstumu jos susilygins su fonine tarša.
Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus atliekami technologinių procesų, taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų ir poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringai, kurių rezultatai bus teikiami viešai.
Technologinių procesų monitoringo metu bus vykdomi proceso darbinių parametrų matavimai: temperatūra prie degimo kameros vidinės sienos arba kitame tipiniame matavimo taške, deguonies koncentracija ir vandens garų kiekis išmetamosiose dujose bei išmetamųjų dujų slėgis ir temperatūra.
Taršos šaltinių išmetamų / išleidžiamų teršalų monitoringo metu bus vykdomi nuolatiniai azoto oksidų (NOX), anglies monoksido (CO), anglies dioksido (CO2), dulkių (bendras kiekis), bendrosios organinės anglies (BOA), vandenilio chlorido (HCl), vandenilio florido (HF), sieros dioksido (SO2), amoniako (NH3) matavimai iš atliekų deginimo įrenginio dūmtakio ir nuolatiniai sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO), anglies dioksido (CO2), amoniako (NH3) bei kietųjų dalelių (bendras kiekis) matavimai iš biokuro deginimo įrenginio. Kitų teršalų monitoringai bus vykdomi periodiškai.
Aplinkos ore bus vykdomas chromo, kobalto, vanadžio monitoringas - matavimų skaičius bus ne mažesnis kaip 12 kartų per metus, pagal galiojančius norminius dokumentus.
Taršos kontrolę vykdys nepriklausoma trečioji šalis Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Vertinama tarša bus suminė (AAA duomenys, artimiausios monitoringo stoties). Fonas bus imamas iš tos vietos, kurią nurodys Aplinkos apsaugos agentūra, t.y. VKJ savarankiškai negalės nusistatyti foninės taršos matavimo vietos.
Optimali kuro degimo temperatūra yra 900-1000 laipsnių, kuri ir bus užtikrinama.
Vilniaus kogeneracinės jėgainės dūmų valymo sistemos numatomos itin modernios ir visaapimančios – jėgainė turės atitikti itin griežtus išmetamos taršos standartus, keliamus ES šalims. Dūmų valymas remsis trimis technologijomis: selektyvioji nekatalizinė redukcija, pusiau sausa valymo sistema, rankoviniais filtrais.
Dūmų valymo sistema automatiškai prisitaikys prie dūmų sudėties pokyčių ir į aplinką bus išskiriamos nepavojingos medžiagos – daugiausia garai ir anglies dioksidas.
